- ES susitarimus dėl CO2 išmetimo mažinimo, energijos naudojimo statybose, rekonstruojamų pastatų skaičiaus didinimo visos valstybės priima ir interpretuoja skirtingai, nes neturi suvienodintų reglamentų ir kodeksų.
- Tvarumas tampa statytojų asmenine atsakomybe, kurią dažnai riboja suvokimas, kad statyti tvariai trumpojoje perspektyvoje yra brangiau.
- Šią problemą galėtų spręsti vieningas ES požiūris: tvaraus statybų verslo skatinimas, įvairios finansinės priemonės.
- Norą statyti tvariai mažina ir ribotas tvarių medžiagų prieinamumas: rasti aukštos kokybės tvarias statybines medžiagas yra iššūkis, tad būtina globaliai skatinti tokių medžiagų gamybą ir kūrimą, didinant jų prieinamumą ir ekonomiškumą.
„Gilestoje“ tvarumas yra įrašytas tarp veiklos prioritetų, todėl ieškome, kaip saugoti planetą kiekviename žingsnyje. Deja, tai nėra lengva.