Kai Gilestos projektų vadovė Eglė Galdikaitė pasakoja apie savo darbą, greitai tampa aišku viena: statybos jai – ne atsitiktinis pasirinkimas ir ne laikina stotelė. Tai sritis, kurioje ji jau beveik vienuolika metų, ir kurioje kiekviena diena atrodo kitaip. Ne dėl chaoso, o dėl masto, žmonių ir sprendimų kiekio.
„Pirma mano patirtis statybose buvo dar studijų laikais: nuo 2013 metų vasaromis dirbau statybų aikštelėje kaip darbų vadovo asistentė. Nuo 2015 metų statybų sektoriuje dirbu be pertraukų. Jei skaičiuoti – jau beveik 11 metų“, – pasakoja Eglė.
Darbas, kuriame nėra „tipinės dienos“
Paklausta, kaip atrodo jos darbo diena, Eglė juokiasi – tipinės dienos čia tiesiog nėra: „Būtent tai mane ir veža. Niekada nežinai, ką atneš kita diena. Vieną dieną sprendi biudžeto klausimus, kitą – derini grafikus, bendrauji su užsakovu, projektuotojais, subrangovais. Atsakomybių daug, bet man tai patinka.“
Kaip projektų vadovė ji valdo objekto biudžetą, darbų eigą, terminus, derybas ir komunikaciją. Tačiau svarbiausia dalis – žmonės.
„Kiekvienas objektas ir kiekviena komanda yra skirtingi. Projektų vadovo darbas – sujungti visus projekto dalyvius taip, kad objektas būtų įgyvendintas sklandžiai ir visos pusės galų gale džiaugtųsi rezultatu.“, – sako Eglė.
Nuo braižybos pamokų iki tėvų statomo namo
Sprendimas rinktis statybų inžineriją nebuvo spontaniškas: „Visada buvau „tiksliukė“. Mokykloje pakakdavo išgirsti ir informaciją greitai įsisavindavau, todėl natūraliai linkau į tiksliuosius mokslus. Kai mokiausi 9 klasėje, tėvai pradėjo statyti namą. Mane labai sudomino brėžiniai ir tai, kaip jie virsta realybe. 11 klasėje pasirinkau braižybą – labai užkabino. Tada ir nusprendžiau, kad stosiu į inžineriją“, – pasakoja projektų vadovė.
Eglė sako, kad statyba buvo jos pirmasis studijų pasirinkimas ir labai džiaugėsi į ją patekusi, nes kitose srityse savęs neįsivaizduojanti.
Moteris statybose: mitai ir realybė
Klausimas apie moteris statybų sektoriuje – vienas dažniausių.
Eglės atsakymas paprastas: „Nesu susidūrusi su diskriminacija ar poreikiu kažką įrodinėti vien dėl to, kad esu moteris. Visada visi bendrauja pagarbiai ir vertina pagal darbą. Žinoma, daug kas priklauso nuo asmeninių savybių.
Aš mėgstu konkretumą, todėl komunikacijoje problemų nekyla. Taip, objekte reikia užsiauginti „skūrą“ – tam pritariu. Bet tai galioja visiems, ne tik moterims“, – pasakoja ji.
Merginoms, svarstančioms apie statybas, Eglė turi aiškią žinutę: „Siūlyčiau mesti tas senas normas ir griebti tai, apie ką svajoji. Mūsų, moterų, statybų versle tikrai reikia.“
Kodėl Gilesta?
Paklausta, kodėl pasirinko dirbti Gilestoje, Eglė pirmiausia mini ne projektus, o aplinką:
„Labiausiai motyvuoja mikroklimatas – darbo aplinka ir žmonės. Kolektyvo tarpusavio supratimas, pagalba, žmogiškumas. Visada žinai, kad nesi vienas.
Man svarbus ir požiūris į pačias statybas, kurios tampa vis kultūringesnės. Gilestoje tai tikrai puoselėjama. Paprasčiau pasakius – sutampa mano ir įmonės vertybės. Man tai labai svarbu“, – pokalbį užbaigia Gilestos projektų vadovė.