Pavilnyje pradedamas įgyvendinti vienas didžiausių pastarųjų metų švietimo infrastruktūros projektų Vilniuje – Stasio Lozoraičio gatvėje statoma nauja progimnazija su sporto, laisvalaikio ir bendruomenės erdvėmis. Projektą vysto sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija, o generaliniu rangovu pasirinkta viešąjį pirkimą laimėjusi bendrovė „Gilesta“.
Beveik 2,5 hektaro teritorijoje kuriamas daugiau nei 10,8 tūkst. kv. metrų kompleksas, kuriame numatytos ne tik mokymosi erdvės, bet ir sporto infrastruktūra, baseinas, renginių salė, viešos zonos bei bendruomenei pritaikyta aplinka. Planuojama, kad mokykloje mokysis apie 912 mokinių, o statybos bus baigtos per 18 mėnesių.
Viename objekte – mokykla, sporto centras ir bendruomenės infrastruktūra
S.Lozoraičio gatvėje kuriama progimnazija savo apimtimi gerokai peržengia tradicinės mokyklos ribas. Projekte numatytos ne tik klasės, bet ir dvi sporto salės, 25 metrų keturių takų baseinas, 300 vietų renginių salė, biblioteka, amfiteatrai, lauko sporto infrastruktūra ir bendruomeninės zonos.
Generalinio projekto rangovo bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis sako, kad tokiuose objektuose išskirtinumą lemia ne vien dydis, o labai skirtingų funkcijų koncentracija vienoje vietoje.
„Statybų prasme tai iš esmės yra keli skirtingi objektai viename pastate. Ugdymo erdvės, sporto infrastruktūra, baseinas, renginių salė, bendruomeninės zonos ir projekte numatyta priedanga turi visiškai skirtingus techninius reikalavimus bei eksploatacijos pobūdį. Priedangai keliami papildomi saugumo, konstrukcinio atsparumo ir inžinerinių sprendimų reikalavimai, todėl tokiuose projektuose labai svarbu viską tiksliai suderinti dar projektavimo etape. Vienur svarbiausia akustika ir koncentracija, kitur – atsparumas intensyviam naudojimui, dideli tarpatramiai ar specifinės inžinerinės sistemos.
Be to, pagrindiniai naudotojai bus vaikai, todėl labai svarbus tampa ne tik funkcionalumas, bet ir ilgaamžiškumas – medžiagos, paviršiai turi atlaikyti gerokai didesnį kasdienį apkrovimą nei įprastuose administraciniuose pastatuose. Dėl to daug darbo vyksta dar iki statybų pradžios – reikia tiksliai suderinti konstrukcinius, inžinerinius ir architektūrinius sprendimus, kad objektas sklandžiai veiktų ir pamokų metu, ir po jų“, – teigia jis.
Vienas ryškiausių bendruomeniškumą skatinančių elementų – 25 metrų ilgio keturių takų baseinas, kuris nuo pat pradžių numatytas ne tik ugdymo reikmėms. Pagal projektinius sprendinius juo galės naudotis ir mokiniai, ir vietos bendruomenė.
Beveik pusė teritorijos skiriama želdynams ir viešosioms erdvėms
Beveik pusę teritorijos sudarys želdynai. Sklype numatyti ne tik pėsčiųjų takai ir sporto infrastruktūra, bet ir amfiteatrai, terasa, poilsio zonos bei atviros erdvės bendruomenės renginiams. Projekte taip pat suplanuota išsaugoti dalį esamų želdinių ir prisitaikyti prie teritorijos reljefo.
Projektą plėtojančios Vilniaus vystymo kompanijos vadovė L. Joffė sako, kad dėmesys želdynams ir viešosioms erdvėms tiesiogiai susijęs su platesne Vilniaus miesto vizija.
„Vilniuje prioritetas teikiamas ne maksimaliam užstatymui, o gyvenimo kokybei, viešosioms erdvėms ir žaliajai infrastruktūrai. Šiame projekte tai buvo vienas esminių principų nuo pat pradžių. Siekiama, kad teritorija būtų ne uždara mokyklos erdvė, o natūrali rajono dalis, kuria galėtų naudotis vietos bendruomenė. Dėl to didelis dėmesys skirtas želdynų išsaugojimui, atvirų erdvių formavimui, pėsčiųjų judėjimui ir bendram teritorijos jaukumui“, – sako L. Joffė.
Švietimo įstaigos generalinio rangovo atstovas sako, kad didelė želdynų teritorija pareikalaus kruopštaus planavimo: „Projekte numatyta didelė teritorija su skirtingomis dangomis, amfiteatrais, sporto infrastruktūra, poilsio erdvėmis, lietaus vandens surinkimo sprendiniais bei pėsčiųjų jungtimis. Statybų metu reikės itin tiksliai suplanuoti teritorijos aukščius, vandens nuvedimą, inžinerinių tinklų išdėstymą ir technikos judėjimą, – teigia R. Paliulis.
