Kultūros centrai regionuose vis dažniau projektuojami ne kaip vienos funkcijos pastatai, o kaip daugiafunkciai traukos taškai bendruomenei. Toks pokytis keičia ne tik patį pastato turinį, bet ir jo įgyvendinimą – statybos procese atsiranda daugiau tarpusavyje susijusių sprendimų, kuriuos reikia koordinuoti kaip vieną sistemą. Pagirių kultūros centro projektas Vilniaus rajone – vienas iš pavyzdžių, kaip ši kryptis realizuojama praktikoje ir kokius reikalavimus ji kelia rangovui.
Nuo vienos funkcijos prie nuolatinio naudojimo
Generalinio rangovo „Gilesta“, statančių daugiafunkcinį kultūros centrą Pagiriuose, atstovas sako, kad tokio tipo objektai iš esmės keičia patį statybos procesą, nes pastatas projektuojamas ne vienai aiškiai funkcijai, pavyzdžiui, koncertams, o kelių veiklų sistemai, kuri turi veikti vienu metu.
„Tokiuose projektuose svarbiausia yra ne tai, kad pastate atsiranda daugiau funkcijų, o tai, kaip jos veikia kartu. Reikia suplanuoti erdves taip, kad jos galėtų būti naudojamos skirtingais scenarijais – vienu metu gali vykti renginys salėje, edukacinės veiklos kitose patalpose, žmonių judėjimas turi nesikirsti, o akustiniai ir inžineriniai sprendimai turi užtikrinti komfortą visiems naudotojams. Toks objektas iš esmės projektuojamas ir įgyvendinamas kaip sistema, o ne atskirų patalpų rinkinys“, – teigia Romas Paliulis, „Gilesta“ direktorius.
Pagiriuose statomas dviejų aukštų, apie 1500 kv. m ploto kultūros paskirties pastatas su iki 300 lankytojų talpinančia renginių sale, edukacinėmis, administracinėmis ir bendruomeninėmis erdvėmis, taip pat suformuota aplinkinė infrastruktūra – viešosios erdvės, takai, automobilių stovėjimo vietos, todėl objektas veikia ne tik kaip pastatas, bet ir kaip visos teritorijos dalis.
Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, brėždamas naujosios erdvės viziją, akcentuoja, kad šis projektas – tai siekis sukurti gyvybingą ir modernią aplinką, kuri tarnautų gyventojams ir taptų nuolatinio kultūrinio veiksmo vieta.
„Šiuolaikinis kultūros centras regione negali apsiriboti tik proginiais renginiais, nes toks modelis reiškia, kad didžiąją laiko dalį pastatas lieka neišnaudotas. Todėl projektuojant Pagirių objektą buvo siekiama sukurti daugiafunkcę, kasdien naudojamą erdvę, visausiškai pritaikytą dinamiškam bendruomenės gyvenimui. Čia po vienu stogu bursis jaunimas, šeimos ir senjorai, vyks edukacijos, parodos, mokymai, šventės bei bus įgyvendinamos įvairios bendruomenės iniciatyvos“, – sako meras R. Duchnevič.
Funkcijų derinimas kaip pagrindinis statybos uždavinys
„Gilesta“ vadovo Romo Paliulio teigimu, daugiafunkciškumas tiesiogiai keičia statybos procesą, nes skirtingos funkcijos reiškia skirtingus techninius reikalavimus, kuriuos reikia ne tik numatyti projekte, bet ir tiksliai įgyvendinti statybos metu.
„Tokiuose projektuose darbas prasideda ne nuo atskirų konstrukcijų ar sistemų įrengimo, o nuo labai aiškios darbų sekos ir jų suderinimo, nes skirtingos pastato dalys turi skirtingus reikalavimus – vienur svarbi akustika, kitur – inžinerinių sistemų pajėgumai, dar kitur – žmonių srautų organizavimas. Dėl to negalima dirbti fragmentiškai, viskas turi būti planuojama kaip vienas procesas.
Statybos metu tai reiškia, kad darbai dažnai vykdomi lygiagrečiai – įrengiamos inžinerinės sistemos, formuojamos erdvės, sprendžiami akustiniai klausimai, ir visi šie darbai turi būti nuolat derinami tarpusavyje, nes vienos dalies pakeitimas gali turėti įtakos kitai.
Dėl to labai svarbus nuolatinis koordinavimas tarp skirtingų rangovų ir projekto dalių, aiškus darbų planavimas ir kontrolė vietoje, kad sprendiniai būtų įgyvendinami tiksliai taip, kaip numatyta, ir nereikėtų jų taisyti vėliau. Daugiafunkciame objekte klaidos dažniausiai atsiranda būtent ten, kur sprendiniai nėra suderinti tarpusavyje“, – pažymi R. Paliulis.
Poreikį kruopščiai derinti statybos etapus, pasak Vilniaus rajono mero, lemia ne tik darbų mastas, bet ir pats daugiafunkcio centro konceptas – kai viename objekte sujungiamos skirtingos veiklos.
„Daugiafunkcio objekto statyba yra kompleksinis procesas, todėl savivaldybei, kaip užsakovei, itin svarbu, kad visi suplanuoti sprendiniai veiktų kaip darni visuma, skirtingos veiklos viena kitai netrukdytų, o galutinis rezultatas būtų patogus lankytojui. Tik per kruopštų visų projekto dalių derinimą galime užtikrinti, kad sukurta erdvė bus funkcionali, ilgaamžė ir visapusiškai atlieps Pagirių bendruomenės lūkesčius“, – pabrėžia meras R. Duchnevič.
Sprendimų keitimas eigoje – daugiafunkciškumo pasekmė
Pasak rangovo, daugiafunkciuose projektuose pokyčiai eigoje yra neišvengiami, nes sprendiniai turi būti tikslinami atsižvelgiant į visą sistemą, o ne vieną jos dalį, todėl keitimai tampa ne išimtimi, o proceso dalimi.
Vykdant Pagirių projektą dalis sprendinių buvo koreguota dėl poreikio išsaugoti sklype augusius medžius, todėl teko keisti techninio projekto dalis ir perplanuoti dalį infrastruktūros, o tai pareikalavo papildomo derinimo ir tiksliai suplanuoto darbų perorganizavimo.
„Tokiais atvejais svarbiausia yra ne pats sprendimo pakeitimas, o tai, kaip greitai ir tiksliai jis integruojamas į bendrą projekto eigą, nes keičiant techninio projekto dalis reikia ne tik perplanuoti sprendinius, bet ir juos suderinti, įvertinti poveikį kitiems darbams ir iš naujo suvaldyti darbų seką. Dėl to labai svarbus aiškus planavimas ir gebėjimas operatyviai reaguoti į pokyčius, nepažeidžiant bendros projekto logikos“, – sako „Gilesta“ direktorius.
Pasak rangovo, tokiose situacijose lemiamą vaidmenį vaidina gebėjimas valdyti procesą kaip visumą: „Koreguojant sprendinius teko perplanuoti automobilių stovėjimo vietų išdėstymą ir lauko inžinerinius tinklus, o tai reiškia papildomą koordinavimą tarp skirtingų projekto dalių, tačiau turint aiškią darbų planavimo struktūrą ir nuoseklią darbų seką, tokius pakeitimus galima integruoti į projektą be didesnių trikdžių ir išlaikant bendrą projekto tempą, o svarbiausia – užtikrinant kokybišką galutinį rezultatą“.
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pažymi, kad tokie pokyčiai yra vertinami ir platesniame – kokybės ir gamtosaugos – kontekste: „Sprendimai, leidžiantys išsaugoti esamus želdinius ir geriau sutvarkyti teritoriją, yra reikšmingi ilgalaikėje perspektyvoje. Mums svarbu ne tik pats pastatas, bet ir jo santykis su aplinka, todėl, nors tai ir reikalauja papildomų pastangų, mūsų prioritetas visada išlieka galutinė vertė gyventojui ir gamtai“, – sako meras R. Duchnevič.