Šią savaitę Šiauliuose atidarytas naujasis Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras. 7,8 ha ploto ligoninės teritorijoje, kur jau veikė daugybė skirtingų pastatų ir inžinerinių tinklų, pastatytas trijų aukštų, apie 6 440 kv. m ploto objektas, skirtas infekcinių ligų gydymui ir valdymui. Generalinio rangovo bendrovės „Gilesta“ teigimu, šis projektas daugiausiai iššūkių kėlė dėl skirtingų inžinerinių sistemų poreikio ir statybų veikiančios ligoninės teritorijoje, o juos įveikti padėjo planavimas ir glaudus bendradarbiavimas su užsakovu.
Projektas skirtas sistemiškam infekcinių ligų procesų valdymui
Šis centras nuo pat pradžių projektuotas kaip specializuota infrastruktūra, kurioje svarbiausia – infekcijų kontrolė ir saugus skirtingų srautų valdymas. Pastate įrengti infekcinių ligų skyriai su vienvietėmis ir dvivietėmis palatomis, izoliacinėmis patalpomis su priešboksiais, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, taip pat radiologijos ir hemodializės padaliniai.
Didelė dalis projekto sprendimų perkelta už pačių patalpų ribų – numatyti uždaro tipo greitosios medicinos pagalbos privažiavimai bei specialios patalpos transporto dekontaminacijai, leidžiančios kontroliuoti infekcijų plitimą dar prieš pacientui patenkant į vidų.
Laikinai Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus funkcijas vykdantis vadovas Nerijus Rūkštelis pabrėžia, kad šis projektas iš esmės keičia pacientų patirtį:
„Pacientams tai reiškia saugesnes, greitesnes ir kokybiškesnes paslaugas. Sukurtos sąlygos atskirti pacientų srautus, užtikrinti izoliaciją ir kartu nestabdyti kitų gydymo paslaugų – tai ypač svarbu siekiant išvengti komplikacijų ir užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems. Praktiškai keičiasi visa pacientų patirtis – nuo atvykimo iki gydymo. Moderni infrastruktūra leidžia efektyviai valdyti srautus, sumažinti infekcijų plitimo riziką ir užtikrinti, kad net pandemijos metu planinės paslaugos nebūtų stabdomos“, – sako N. Rūkštelis.
Didžiausias iššūkis – inžinerinės sistemos
Vienas svarbiausių šio projekto aspektų – itin plati ir sudėtinga inžinerinių sistemų visuma. Pastate integruotos medicininių dujų, radiacinės saugos, procesų automatizacijos, pacientų kvietimo, vakuuminio pašto, pacientų priėmimo valdymo, įeigos kontrolės ir vaizdo stebėjimo sistemos, taip pat visa infrastruktūra nuo vandentiekio ir nuotekų iki elektros ir ryšių tinklų.
Tokio tipo objektuose kiekviena sistema yra kritinė, tačiau didžiausias iššūkis – jų tarpusavio veikimas.
„Tokiuose projektuose nebeužtenka įrengti atskiras sistemas – jos visos turi būti sujungtos ir veikti kaip viena visuma. Medicininės dujos, vėdinimas, automatika, saugos sprendimai – visa tai tiesiogiai susiję su pastato funkcija. Tai reiškia, kad statybos metu svarbiausia tampa ne tik techninis įgyvendinimas, bet ir labai tikslus koordinavimas“, – sako „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis.
Pasak jo, būtent čia atsiskleidžia projekto sudėtingumas: „Kiekvienas sprendimas turi įtakos kitam. Jei vienoje vietoje kažkas neveikia taip, kaip planuota, tai gali paveikti visą sistemą. Todėl tokie projektai reikalauja ne tik kompetencijos, bet ir labai aiškios darbo metodikos bei nuolatinės komunikacijos tarp visų dalyvių“.
Vertindamas projekto įgyvendinimą, N. Rūkštelis išskiria nuoseklų valdymą ir komandinių sprendimų svarbą:
„Projektas buvo įgyvendintas sklandžiai, glaudžiai bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms pusėms. Tai rodo, kad sutelktas komandinis darbas leidžia pasiekti ambicingus tikslus ir sukurti realią vertę pacientams bei medikams. Vienas didžiausių šio projekto iššūkių buvo nuosekliai reaguoti į dinamiškai kintančią aplinką – ir statybos, ir medicininės įrangos rinkos pokyčius, ir tuo pačiu išlaikyti aiškią projekto koncepciją bei jos įgyvendinimo kryptį. Projekto metu reikėjo nuolat balansuoti tarp lankstumo ir disciplinos: priimti sprendimus, leidžiančius prisitaikyti prie objektyvių aplinkybių, kartu siekiant esminių projekto tikslų. Būtent šis nuoseklus valdymas užtikrino, kad galutinis rezultatas atitinka ir kokybinius, ir funkcinius reikalavimus bei realius sveikatos sistemos poreikius“, – teigia jis.
Statyba veikiančioje infrastruktūroje – papildomas iššūkis
Projektas įgyvendintas beveik 7,8 hektaro ploto ligoninės teritorijoje, kur jau veikia daugybė skirtingų pastatų ir inžinerinių tinklų. Tai reiškė, kad naujas objektas turėjo būti integruotas į esamą infrastruktūrą, atsižvelgiant į visus veikiančius procesus ir komunikacijas.
„Kai dirbi tokioje aplinkoje, projektas nebegali būti izoliuotas. Turi nuolat vertinti, kaip tavo sprendimai veiks kartu su tuo, kas jau egzistuoja. Tai reikalauja daugiau koordinavimo, daugiau sprendimų realiu laiku ir labai aiškaus viso proceso valdymo. Todėl statybų metu nuosekliai organizavome visus darbus ir medžiagų logistiką taip, kad nebūtų trikdoma šalia veikiančių gydymo pastatų veikla, ypač ten, kur vyksta kritinės ir skubios pagalbos procesai – gydant žmones ir gelbstint gyvybes“, – teigia R. Paliulis.
Projektas, rodantis sveikatos infrastruktūros kryptį
Naujasis centras yra trijų aukštų, apie 6 440 kv. m ploto pastatas, kuriame vienu metu gali būti gydomi iki 74 pacientų. Pastatui suteikta A++ energinio naudingumo klasė, o jo sprendiniai atitinka aukštus šiuolaikinių gydymo įstaigų reikalavimus.
Pasak N. Rūkštelio, šis centras svarbus ir ateities iššūkių kontekste.
„Šis centras stipriai didina viso regiono atsparumą – nuo pandemijų iki kitų ekstremalių situacijų, nes leidžia operatyviai mobilizuoti resursus ir organizuoti paslaugų teikimą specializuotoje infrastruktūroje. Tai ne tik reagavimo, bet ir pasirengimo priemonė – sukurtas modelis leidžia sistemai veikti stabiliai net esant padidintoms apkrovoms ar kriziniams scenarijams, išlaikant kontrolę ir veiklos tęstinumą“, – sako jis.
Pasak laikinai Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus funkcijas vykdančio vadovo, didžiausią įtaką projekto sėkmei turėjo visų dalyvaujančių šalių susitelkimas – ligoninės specialistų, rangovo, projektuotojų ir institucijų bendras darbas, leidęs nuosekliai įgyvendinti visus projekto etapus. Tai taip pat aiški žinutė, kad sveikatos sistema juda modernumo, atsparumo ir pacientų saugumo kryptimi: „Investicijos į tokią infrastruktūrą rodo ilgalaikį požiūrį – ne tik reaguoti į krizes, bet ir būti joms pasiruošus iš anksto“, – sako jis.