Europoje iki 2030 m. statybų sektoriuje gali trūkti iki 4 mln. darbuotojų, tačiau šis skaičius vis mažiau nusako tikrąją problemą. Sektorius keičiasi taip sparčiai, kad šiandien trūksta ne tik žmonių, bet ir kompetencijų, kurių dar visai neseniai statybose apskritai nereikėjo. Tai iš esmės keičia ir patį klausimą – ne kiek darbuotojų reikės, o kokių ir kaip juos užsiauginti.
Statybų sektorius keičiasi greičiau nei darbo rinka spėja prisitaikyti.
Tarptautinių organizacijų duomenys rodo, kad pokytis yra struktūrinis. „World Economic Forum“ vertinimu, iki 2027 m. net 44 % darbuotojų įgūdžių reikės reikšmingai atnaujinti, o statybos patenka tarp sparčiausiai besikeičiančių sektorių. Tuo pačiu metu Europoje įgyvendinama renovacijos banga didina projektų apimtis ir sudėtingumą, o „McKinsey & Company“ skaičiuoja, kad skaitmenizacija gali padidinti sektoriaus produktyvumą iki 50–60 %.
Šie skaičiai rodo ne tik augimą – jie atskleidžia, kad keičiasi pats statybų darbo principas: projektai tampa vis labiau priklausomi nuo koordinavimo, informacijos valdymo ir sprendimų priėmimo realiu laiku.
„Jeigu prieš dešimtmetį statybų projektas pirmiausia buvo fizinis procesas, šiandien jis visų pirma yra informacijos ir sprendimų valdymo procesas. Kiekvienas projektas generuoja didžiulius kiekius duomenų – nuo projektavimo iki įgyvendinimo, ir gebėjimas tuos duomenis suprasti bei panaudoti tampa esminiu konkurenciniu pranašumu. Tarptautiniai tyrimai labai aiškiai rodo, kad didžioji dalis šiandieninių įgūdžių artimiausiais metais taps nepakankami, ir mes tai jau matome praktikoje – vien techninio pasirengimo nebeužtenka, reikia platesnio, sistemiško mąstymo, specifinių kompetencijų, kurių seniau neprireikdavo“, – sako statybų bendrovės „Gilesta“ administracijos direktorė Aistė Grigaitienė.
Nuo fizinio darbo prie sprendimų, paremtų duomenimis ir technologijomis
Kartu su sektoriaus transformacija keičiasi ir tai, kas laikoma vertinga kompetencija. Statybose vis daugiau sprendimų priimama dar prieš prasidedant fiziniams darbams – modeliuojant, prognozuojant ir vertinant skirtingus scenarijus. Tai leidžia tiksliau valdyti kaštus, terminus ir rizikas, tačiau tuo pačiu reikalauja visai kitokio specialistų profilio.
Šiandien statybų projektai vis labiau priklauso nuo gebėjimo dirbti su duomenimis, technologijomis ir kompleksinėmis sistemomis – nuo skaitmeninių modelių iki energinio efektyvumo sprendimų. Tai reiškia, kad sektoriui reikalingos kompetencijos, kurios tradiciškai buvo siejamos su IT ar analitikos sritimis, o ne statybomis.
„Lietuvoje vis dar gana stipriai fokusuojamasi į statybos inžinierių rengimą, ir tai yra svarbu, tačiau vien tuo apsiriboti šiandien yra trumparegiška. Projektai keičiasi – juose atsiranda vis daugiau technologijų, duomenų, analitikos, ir natūraliai kyla klausimas: iš kur paimsime žmones, kurie su tuo dirbs. Tai nėra vien statybos inžinierių klausimas“, – sako „Gilesta“ administracijos direktorė Aistė Grigaitienė.
Pasak jos, šis pokytis jau keičia ir tai, kaip įmonės ieško talentų.
„Labai geras pavyzdys – dalyvavome Vilniaus universiteto karjeros mugėje ir buvome viena iš nedaugelio statybų sektoriaus įmonė. Kodėl? Vilniaus universitetas neruošia statybos inžinierių, bet jis ruošia duomenų analitikus, IT specialistus, žmones, kurie puikiai supranta sistemas ir informaciją. Jeigu statybos tampa duomenimis grįsta industrija, mes privalome būti ten, kur yra šie žmonės, ir parodyti jiems, kad statybų sektorius jiems yra ne mažiau įdomus ir prasmingas nei bet kuri technologijų įmonė“, – teigia A. Grigaitienė.
Pasak jos, šiandien matomas labai aiškus lūžis – statybose vis daugiau sprendimų priimama ne „iš patirties“, o remiantis modeliavimu, skaičiavimais ir analize.
„Tai keičia ir komandų struktūrą, ir pačius žmonių vaidmenis projektuose. Jeigu anksčiau didžiausia vertė buvo gebėjimas atlikti konkrečią funkciją, šiandien vis svarbesnis tampa gebėjimas matyti visą procesą, suprasti skirtingų sprendimų poveikį ir dirbti su informacija. Tai nėra kažkokia ateities vizija – tai yra dabartis. Ir tai jau daro tiesioginę įtaką verslo rezultatams: įmonės, kurios geba greičiau priimti pagrįstus sprendimus, gali tiksliau planuoti projektus, mažinti klaidų skaičių ir efektyviau valdyti resursus“, – sako ji.
„Gilesta Akademija“: kai verslas pats kuria sau reikalingus specialistus.
Augantis naujų kompetencijų poreikis atskleidžia ir kitą problemą – švietimo sistema nespėja taip greitai prisitaikyti prie sektoriaus pokyčių. Dėl to vis daugiau įmonių ieško būdų savarankiškai augintis sau reikalingus specialistus.
„Gilesta“ šį iššūkį sprendžia per ilgalaikį projektą – „Gilesta Akademiją“, kuri orientuota į nuoseklų jaunų specialistų ugdymą ir jų įtraukimą į realią darbo aplinką.
„Mes labai aiškiai supratome, kad rinka tiesiog nespėja paruošti tokių specialistų, kokių mums reikia šiandien. Todėl pasirinkome ne laukti, o patys įsitraukti į šį procesą. Dirbame su studentais nuo pirmųjų jų žingsnių – kviečiame juos į paskaitas, sudarome galimybes lankytis objektuose, atlikti praktikas, bendrauti su mūsų komanda. Tai leidžia jiems ne tik įgyti teorinių žinių, bet ir suprasti, kaip iš tikrųjų veikia modernūs statybų projektai“, – pasakoja A. Grigaitienė.
Pasak jos, toks modelis leidžia kurti ilgalaikį specialistų rezervą ir kartu keisti patį požiūrį į statybų sektorių.
„Jauni žmonės dažnai vis dar įsivaizduoja statybas kaip labai tradicinę, fiziniu darbu paremtą sritį. Tačiau realybė yra visiškai kitokia – tai yra sudėtinga, dinamiška ir technologijomis grįsta industrija. Mūsų tikslas yra parodyti šį pokytį kuo anksčiau ir padėti jiems atrasti savo vietą šiame sektoriuje“, – sako ji.